Labas ir sveiki atvykę į Basketball Athletic Development. Esu iš Vilniaus ir padedu krepšininkams pakelti jų atletinį pasirengimą į aukštesnį lygį, suteikdamas asmenines ir nuotolines fizinio pasirengimo paslaugas

Kada nors iškilo šie klausimai?

Kokius pratimus atlikti, kiek serijų ir pakartojimų daryti, kaip ilgai ilsėtis, kaip dažnai treniruotis? Kaip modifikuoti treniruotes, kai esi traumuotas?

Kokias atsistatymo strategijas naudoti? Kaip pritaikyti mitybą? Kokius papildus vartoti?

Kaip sukonstruoti treniruočių planą, kuris atsižvelgią į kiekvieną iš šių faktorių? Kaip sekti ir reguliuoti treniruočių procesą ir užtikrinti, kad viskas veikia gerai?

Aš turėjau ir vis dar turiu. Tačiau egzistuojant tiek daug prieštaringų informacijos šaltinių, žinojimas, kaip efektyviai ugdyti atletiškumą krepšinyje, žaidėjams ir net treneriams išlieka paslaptimi. Didžioji informacijos dalis yra arba visiška nesamonė, arba pateikiama taip komplikuotai, kad nesuteikia jokios praktinės prasmės.

Todėl aš ir pasirinkau šią profesiją - kad pašalinčiau painiavą ir kompleksiškumą bei pateikčiau paprastas, bet efektyvias atletinio pasiruošimo programas!

Dirbant su atleniu rengimu, taikau visapusišką požiūrį ir sukuriu INDIVIDUALIZUOTAS programas, kuriuos yra paremtos mokslinėmis žiniomis ir mano bei kitų trenerių praktika. Tokias programas, kurias norėjau turėti, kai pats žaidžiau krepšinį…

Kaip aš pasukau į atletinį rengimą?

Kaip ir tu, mėgstu žaisti krepšinį ir devynerių žaisdavau beveik kasdien. Kaip dauguma, svajojau žaisti profesionaliai ir nusprendžiau, kad tikrai nežaisiu už Šarlotės Bobcats, nes tada jie buvo žiauriai lievi. Kai man buvo dvylika, užklupo Šlaterio sindromas ir kelio skausmas tapo kasdieninis dalykas. Ši trauma mane persekiojo keletą metų, su geresniais ir blogesniais periodais. Jeigu kada nors turėjai trauma, pats žinai kad viskas patampa nebe taip smagu.

Aplankiau keletą gydytojų. Jų patarimas? Nedaryk veiklų kur reikia šokinėti ir bėgioti (kitaip sakant, nežaisk krepšinio) ir lauk iki aštuoniolikos, kadangi Šlateris “išaugamas”. Tada toks patarimas atrodė nesamonė dvyliko metų vaikui, kuris norėjo žaisti krepšinį.

Dabar, aš ŽINAU, kad tai buvo šūdina rekomendacija ir Šlateris gali būti sėkmingai tvarkomas su geru fizinio parengimu, bet tada nežinojau nieko geresnio. Taigi, vienintelis likes variantas buvo kentėti ir tikėtis, kad ateis stebuklingas rytas, kai atsikelsiu ir daugiau kelio nebeskaudės. Bet toks rytas savaime neatėjo…

Eivydas Navašinskas

Kvalifikacijos ir sertifikatai

• Atletinio Rengimo Magistro laipsnis

• Atletinio Rengimo Bakalauro laipsnis

• Level 1 Coach – England Basketball

• Level 1 in Coaching Weightlifting – British Weightlifting

• Sertifikuotas Online Treneris (OTA1) – Online Trainer Academy

• Altis Essentials – Altis

• Safeguarding & Protecting Children in Sport – UK Coaching

Kas atėjo, tai daugiau traumų. Apatinės nugaros skausmas, antro laipsnio čiurnos patempimas, “shin splintai”, dar daugiau kelio skausmo. Dauguma šių traumų buvo prastai sukonstruoto fizinio parengimo, kurį turėjome pasekmės. Bet, tada to nesupratau.

Mūsų komanda labai stokojo ūgio, žaisdavau sunkiuoju kraštu arba centru, prieš dviem galvom aukštesnius už mane. Kad kompensuočiau ūgio trūkumą, reikėjo būti atletiškesniu. Kaip mums treneris sakydavo, reikia dirbti papildomai ir daryt daugiau šuolių ir bėgimų. Bet visa tai vesdavo į dar daugiau skausmo ir mažiau noro treniruotis.

Tada viena diena nusprendžiau išbandyti vieną dalyką, į kurį mūsų treneris žiūrėdavo labai neigiamai. Tas dalykas davė man daug daugiau, negu aš tikėjausi. Užsiračiau į sporto sale ir pradėjau daryti rimtas jėgos treniruotes. Atsitiko keli maži stebuklai.

Mano kelio skausmas ženkliai sumažėjo, nugaros skausmai dingo ir kas svarbiausia, mano greitis, šuolis ir jėga ženkliai pagerėjo. Tapo lengviau atsitverti oponentus, atkovoti kamuolius, bėgti į greitas atakas ir kas kiečiausia, pradėjau dėti į krepšį būdamas penkiolikos metų, apie 180cm ūgio.

Greit suvokiau, jog vien tik sunkus darbas nėra atsakymas ir kad dabartinis fizinis parengimas krepšinyje yra neteisingas ir dauguma krepšininkų dėl to kenčia. Papildomų šuolių ir bėgimų darymas nėra sprendimo būdas.

Užsikabinau ant mokymosi apie atletinį rengimą. Skaičiau tiek, kiek tik galėjau. Dauguma informacijos buvo gana klaidinanti ir sudėtinga, bet buvo įdomu. Skaitymas apie žmogaus fiziologiją ir mokslą man visada buvo įdomu. Mano viena mėgstamiausių vaikystės knygų buvo elementari, trumpa, gražiai iliustruota žmogaus fiziologijos knygelė.

Atsimenu, kad būdamas dvylikos, pasakiau mamai, jog studijuosiu treniravimą ir pabaigęs mokyklą būsiu krepšinio treneriu. Man patiko krepšinis, daug laiko praleisdavau žiūrėdamas video apie įvairius pratimus, treniruočių metodikas ir kitus niuansus. Bet kažkas labiau patraukė į atletinio rengimo sritį.

Su laiku supratau, kad krepšinio profesionaliai nežaisiu, bet tuo pat metu suvokiau, kad sporto mokslas ir atletinis rengimas būtų visai įdomu užsiimti sporto mokslu ir fiziniu parengimu “užaugus.

Sujungus mano interesus apie žmogaus kūną, mokslą, sportinį parengimą ir krepšinį, mano karjeros pasirinkimas tapo aiškus…